Pirmadienį, rugsėjo 18 d., popiežius Pranciškus susitiko su kunigais, broliais ir seserimis vienuoliais, priklausančiais XIX a. pabaigoje Italijoje šv. Annibale di Francia įkurtoms Švč. Jėzaus Širdies rogacionistų ir Dieviškojo uolumo dukterų kongregacijoms, kurie Romoje užbaigia savo generalines kapitulas.
Šių kongregacijų nariai ir narės kartu su trimis visų vienuolių duodamais klusnumo, neturto ir skaistybės įžadais duoda ir ketvirtąjį – ypatingai melstis už pašaukimus, pagal Kristaus įsakymą: „Melskite (lot. rogate) pjūties šeimininką, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9, 38). Iš čia ir kongregacijos pavadinimas rogacionistai.
Popiežius jiems sakė, kad generalinė kapitula suteikia progą apžvelgti esminius savo vienuoliškojo gyvenimo aspektus – pašaukimą, charizminę tapatybę, brolišką ir seserišką bendrystę bei misiją. Siekiant atidžiai apžvelgti savo vienuolijos būklę ir jos pašaukimo aktualumą dabartiniu metu reikia malda stiprinamo gebėjimo įsiklausyti vieniems į kitus, taip pat nemažos dozės drąsos, kad ir šiandien būtų įmanoma išlikti ištikimiems šventojo įkūrėjo įkvėpimui ir kartu dėmesingi besikeičiančio pasaulio poreikiams. Apie šiuos dalykus būtų galima daug ką pasakyti, tačiau šiandien, pasak Pranciškaus, itin aktualus yra tas specifinės rogacionistų misijos Bažnyčioje pagrindas, kuris taip pat sudaro šių kongregacijų narių ketvirtąjį įžadą: rogate– būtinumas melstis už pašaukimus.
Šv. Annibale di Francia įkvėpė konkreti Evangelijos ištrauka, kurioje Jėzus prašo melsti pjūties Viešpatį, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį. Šie žodžiai uždegė jo širdį ir jis suprato, jog melstis reikia ne tam, kad įtikintume Dievą, jog Bažnyčiai reikia ganytojų, tarsi jam nerūpėtų jo tauta, bet tam, kad pačius Viešpaties pašauktuosius užvaldytų tėviška ir motiniška meilė žmonėms ir kad melsdamiesi jie mokytųsi būti jautrūs žmonių poreikiams. (jm / Vatican News)
