Rugsėjo 3–13 dienomis Romoje vykstančio Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vyskupų Sinodo dalyvius aplankė keli Šventojo Sosto institucijų vadovai, įskaitant Popiežiaus valstybės sekretorių kardinolą Pietro Paroliną, kuris perskaitė pranešimą antrąją posėdžių ir diskusijų dieną.
Priminęs, kad ryšys tarp Kyjivo ir Romos užsimezgė jau X amžiaus pabaigoje, kardinolas P. Parolinas padėkojo už Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios vienybę su Šventuoju Sostu. Kardinolas citavo Sviatoslavo Ševčuko, ukrainiečių graikų katalikų didžiojo arkivyskupo, žodžius viename interviu, kad „mums, katalikams, popiežius, Apaštalų Sostas yra ne tiek politinė tikrovė, ne informacijos sudedamoji dalis, bet konkreti Kristaus Bažnyčios prigimties išraiška. Esame katalikai ne todėl, kad Pranciškus yra popiežius, esame katalikai ne todėl, kad popiežius tinkamai ar netinkamai pasisako tarptautiniais klausimais. Esame katalikai, nes tikime, kad apaštalui Petrui apaštalų kolegijoje ir apaštalo Petro įpėdiniams Bažnyčioje tenka ypatingas vaidmuo. Už mūsų Bažnyčios vienybę su Petro Įpėdiniu sumokėjome labai didelę kainą, sumokėjome savo krauju, mūsų kankinių ir tikėjimo išpažinėjų persekiojimų bei kančių šimtmečiais.“
Popiežiaus valstybės sekretorius taip pat labai įvertino Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios laikyseną būti arti žmonių kančios karo metu, atsakant į esminį klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis turi būti Bažnyčia?
„Tragiško karo, kurį sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą, kontekste jūs neapsiribojote teoriniais teologiniais samprotavimais, bet pasinėrėte į konkrečius dalykus, ieškodami naujų sielovados būdų būti arti tikinčiųjų ir visų gyvenančių Ukrainoje, nepriklausomai nuo jų religinių įsitikinimų, kad užgydytumėte jų žaizdas“, – sakė kardinolas P. Parolinas. Ukrainiečių parapijos ir bendruomenės visame pasaulyje tapo humanitarinės pagalbos surinkimo centrais, įskaitant Romos Šv. Sofijos parapiją, iš kurios iškeliavo virš 100 sunkvežimių. Pačioje Ukrainoje gerojo samariečio pavyzdį, neretai pavojingomis sąlygomis, rodė Caritas darbuotojai ir savanoriai. Taip pat reikia prisiminti vyskupus ir kunigus, kurie liko su savo kaimene okupuotose zonose. Kardinolas priminė du 2022 metų lapkritį areštuotus Berdiansko redemptoristus Ivaną Levitskį ir Bohdaną Heletą. „Šventasis Sostas dalijasi jūsų nerimu dėl jų likimo ir nepraleidžia nė vienos progos paprašyti žinių apie juos ir siekti, kad jie būtų išlaisvinti“, – sakė jis.
Kardinolas P. Parolinas nepamiršo ir krašto gynyboje dalyvaujančių karių sielovados: „Kilus grėsmei pačiai ukrainiečių tautos egzistencijai, savo maldomis juos dvasiškai palaikėte ir mokėte, kad, gindami savo šalies teritorijos suverenumą ir laisvę, jie taip pat turi saugoti savo širdis, kad nepasiduotų neapykantai, kurios aukomis lengvai gali tapti matydami tiek daug žiaurumų. Iš tiesų tai yra svarbiausia krikščionių kova, o tikroji pergalė gali būti tik tokia, kokią nurodėte praėjusiais metais paskelbtoje Sinodo žinioje „Nugalėk blogį gerumu", užtikrindami, jog: „Galutinai laimėsime tik tada, jei ir toliau mylėsime““.
Kardinolas P. Parolinas užtikrino, kad Šventasis Sostas ir popiežius yra arti ukrainiečių, kaip liudija daugybė gestų nuo pat karo pradžios. „Pasikartojančių ir reikšmingų gestų akivaizdoje būtų nesąžininga abejoti popiežiaus meile Ukrainos žmonėms ir jo pastangomis, ne visada suprastomis ir vertinamomis, padėti užbaigti besitęsiančią tragediją ir užtikrinti teisingą bei stabilią taiką derybomis“, – pažymi kardinolas, priminęs daugybę popiežiaus išsakytų minčių, pasiuntinių keliones, humanitarines siuntas, dėmesį belaisvių ir vaikų sugrąžinimui, susitarimui dėl grūdų, ukrainiečių taikos plano humanitariniams aspektams, taip pat susitikimus su Ukrainos dvasiniais ir politiniais lyderiais, tarptautinės bendruomenės atstovais, siekiant teisingo taikos sprendimo.
Galiausiai popiežiaus valstybės sekretorius pridūrė, kad, atsiliepiant į didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko siūlymą, Nuolatinėje tarpdikasterinėje komisijoje Bažnyčiai Rytų Europoje bus surengtos diskusijos su Ukrainos graikų ir lotynų apeigų atstovais bei kitais ekspertais klausimais, susijusiais su karu ir jo kilme, turint galvoje, kad karas visada yra blogis, taip pat net ir tada, kai atitinka teisę į teisėtą gynybą, krikščionių ir ganytojų pareiga yra kiek įmanoma apriboti jo padarinius.
„Patikėkime savo „gerąją kovą“ šventojo kankinio Juozapato užtarimui, minint keturių šimtų metų sukaktį nuo jo mirties“, – sakė kardinolas P. Parolinas, priminęs, kad šv. Juozapatas Kuncevičius sąmoningai priėmė kankinystę dėl vienybės su Šventuoju Sostu ir atleido savo žudikams.
„Tegul jo ir Dievo Motinos užtarimu ši Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios bendrystė su Petro įpėdiniu tampa vis stipresnė ir tegul Viešpats malonėja išpildyti mūsų maldavimą, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi, o brangioji Ukrainos tauta gyventų oriai, laisvai, klestinčiai ir taikiai“, – baigdamas savo pranešimą sakė kardinolas P. Parolinas. (RK / Vatican News)
