Florencijoje įsikūręs Centrinės Italijos teologijos fakultetas suteikė garbės daktaro vardą Konstantinopolio visuotiniam patriarchui Baltramiejui už jo pastangas skatinant kūrinijos apsaugą. Garbės daktarato suteikimo iškilmė įvyko trečiadienį, gegužės 3 d.
Per Florencijoje vykusią iškilmę sakytoje kalboje patriarchas Baltramiejus priminė, kad Konstantinopolio patriarchatas jau kelis dešimtmečius daug dėmesio skiria gamtos apsaugos tematikai. „Esu tikras, kad visi žinote, jog pastaraisiais dešimtmečiais didelę dalį savo tarnystės nuosekliai ir sąžiningai skyrėme informavimui apie skubią klimato kaitos krizę“, – sakė patriarchas Baltramiejus, primindamas, kad jau jo pirmtakas patriarchas Demetrijus 1989 m. įvedė kasmet rugsėjo 1-ąją minimą Maldos už kūriniją dieną. Šią iniciatyvą parėmė pagrindinės ekumeninės organizacijos – Pasaulio Bažnyčių taryba ir Europos Bažnyčių konferencija – bei didžiosios bažnytinės bendruomenės – Romos Katalikų Bažnyčia ir Anglikonų bendrija.
Konstantinopolio Ortodoksų Bažnyčios įsipareigojimas ir įsitikinimai aplinkosaugos srityje yra organiškas bažnytinės savivokos tęsinys, o ne atsitiktinė reakcija į palyginti naujus, pasaulyje vykstančius reiškinius, pabrėžė patriarchas. „Taip yra todėl, kad tikima, jog pats Bažnyčios gyvenimas yra tarsi taikomoji ekologija. Bažnyčios sakramentai, visas jos kultas, askezė ir bendruomeninis gyvenimas, kasdienis tikinčiųjų gyvenimas išreiškia giliausią pagarbą kūrinijai. Pastangos saugoti kūriniją yra gyvybiškai svarbus ir esminis tikėjimo matmuo. Pagarba aplinkai yra Dievo vardo šlovinimas, o kūrinijos naikinimas yra Kūrėjo įžeidimas, visiškai nesuderinamas su pagrindiniais krikščioniškosios teologijos principais“, – kalbėjo patriarchas. Pasak jo, ir krizė, su kuria susiduria mūsų pasaulis, nėra tik ekologinė, bet tai visų pirma pačių žmonių savivokos ir vietos pasaulyje suvokimo krizė. „Su savo planeta elgiamės bedieviškai, nes nelaikome jos iš Dievo gauta dovana.“
Patriarchas Baltramiejus mano, kad vis dėlto šiandien ekologinis sąmoningumas didėja ir tai suteikia optimizmo. Reikia nuosekliai dirbti šia linkme, nes pasaulis ir gamtinė aplinka – miškai, vanduo, žemė, visi planetos ištekliai – priklauso visoms kartoms. „Mūsų vaikai turi teisę į geresnį pasaulį. Prie to gali prisidėti ir teologija, kalbanti apie žmogaus atsakomybę už kūriniją.“ (jm / Vatican News)
