Balandžio pabaigoje Romoje vyko dvišalė Ukrainos atkūrimo konferencija. Tai jau trečiasis dvišalio formato susitikimas, skirtas ekonominei paramai Kyjivui. Pirmasis įvyko Vokietijoje pernai spalį; antrasis Prancūzijoje gruodį. Taip pat numatytas daugiašalis formatas: G7 „Donorų koordinavimo platforma“.
„Ukrainos atstatymas prasideda dabar“, – sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis. Tai tam tikras prieštaravimas, nes karas vis dar tęsiasi. Tad kodėl skubama atstatyti tai, ką rusų raketos gali vėl sunaikinti per kelias sekundes? Iš tiesų tarptautinė diplomatija jau kurį laiką stengėsi atgaivinti invazijos nuniokotą šalį. Ketvirtadalis gyventojų dabar skursta. Be ginklų, į kuriuos ir toliau kreipiamas pagrindinis pasaulinis dėmesys, ukrainiečiams reikia humanitarinės paramos. Planuojamas kelių etapų įsipareigojimas. Pirmasis – skubiausios infrastruktūros atkūrimas srityse, kurios buvo išlaisvintos iš Maskvos kariuomenės okupacijos. Bus rūpinamasi keliais, geležinkeliais, geriamojo vandens, nuotekų sistema, resursais, kurie padėtų privačiam sektoriui augti. Antrajame etape reikės numatyti didelių infrastruktūrų modernizavimą ir būtinas reformas investicijoms pritraukti. Didelę ekonomikos atkūrimo programos dalį sudarys pastangos prikelti privatų sektorių, kad jis galėtų skatinti ekonomiką.
(DŽ/Avvenire)
