„Šventasis Sostas tarpininkavo, per ambasadą, kai kuriose apsikeitimo kaliniais situacijose ir viskas vyko sklandžiai. Manau, kad taip pat gali būti ir šį kartą“, – tradiciniame pokalbyje su žurnalistais pakeliui į Romą atsakė popiežius Pranciškus, klausiamas ar Vatikanas gali padėti sugrąžinti į Ukrainą vaikus, kurie buvo deportuoti į Rusiją.
Tačiau visų pirma Šventasis Tėvas atsakė į klausimus apie ką tik pasibaigusią kelionę Vengrijoje. Jis priminė, kad pirmą sykį su vengrais susitiko dar praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai į Argentiną atvyko ne vienas jėzuitas, išvytas iš Vengrijos. Vėliau palaikė ryšius su viena vengrų mokykla netoli Buenos Airių ir vengrų pasauliečių asociacija. „Tai buvo graži patirtis. Mane paliko didelį įspūdį jų skausmas dėl to, kad tapo pabėgėliai ir negali sugrįžti į namus“, – sakė Pranciškus, minėdamas 1956 metų įvykius.
Kokia kalba kalbėjo su vengrais? „Vengrų kalba už Vengrijos ribų nevartojama. Tik rojuje, nes sakoma, kad ją išmokti užtrunka amžinybę“, – juokėsi Pranciškus, o surimtėjęs patikslino, kad vokiečių arba anglų kalbomis.
Vengrijoje popiežius kalbėjo, priminė kitas žurnalistas, apie tai, kad reikia atverti mūsų egoizmo vargšams ir migrantams uždarytas duris. Ar susitikime su Vengrijos Viktoru Orbanu popiežius prašė vėl atidaryti vadinamąjį Balkanų kelią? Popiežius taip pat susitiko su ortodoksų metropolitu Hilarionu (buvusiu Maskvos patriarchato išorinių ryšių atsakinguoju, šiuo metu reziduojančiu Budapešte – red.). Ar metropolitas ir Vengrijos premjeras gali tapti kanalais pasiekti Maskvą, pagreitinti taikos Ukrainoje procesą, sudaryti sąlygas susitikti su Putinu?
Pasak popiežiaus, jis mano, kaip nuolatos kartoja, kad taikai visada reikia kanalų atidarymo, nes ji nepasiekiama jų uždarymu. Bet tai nėra lengva. Apie tai kalbėjo ir su V. Orbanu. Migracijų klausimas, tęsė popiežius, turi tapti visos Europos klausimu. Šiuo metu labiausiai kenčia penkios Viduržemio jūros šalys: Kipras, Graikija, Malta, Italija ir Ispanija. Jei Europa nespręs šios problemos, jei nebus teisingo migrantų perskirstymo, visa našta liks minėtoms šalims. „Manau, kad Europa turi parodyti, kad yra Europos Sąjunga ir šiuo klausimu“, – sakė popiežius. Migracijos problema yra susijusi su gimstamumo problema. Yra šalių – Italija, Ispanija – kur nebegimsta vaikų. Apie tai, priminė Pranciškus, jis kalbėjo šeimų suvažiavime ir mato, kad įvairios vyriausybės apie tai pradėjo kalbėti. Italijoje vidutinis amžius siekia 46 metus, Ispanijoje dar daugiau, ištuštėjo gyvenvietės. Šalims su mažu gimstamumu gali padėti gerai parengta migracijos programa – modeliu gali būti Švedija diktatūrų Lotynų Amerikos laikotarpiu.
Kalbėdamas apie Hilarioną – galima priminti, kad šeštadienį įvyko ketvirčio valandos jo ir popiežiaus privatus susitikimas, metropolitas taip pat buvo tarp popiežiaus vadovautų Mišių dalyvių – Pranciškus, užsimindamas apie ankstesnius susitikimus Vatikane, pasakė, kad jį gerbia, kad jų santykis yra geras, kad tai žmogus, su kuriuo galima kalbėtis. Tokius santykius, ištiestą ranką, būtina išlaikyti ir dėl ekumenizmo, neapsiriboti – „man patinka, man nepatinka“. Su patriarchu Kirilu nuo karo Ukrainoje pradžios, priminė popiežius, jis kalbėjo tik kartą, nuotoliniu būdu. Kiti ryšiai palaikomi per metropolitą Antonijų, pakeitusiu Hilarioną (Santykių su išore pareigose – red.) Praėjusių metų vasarą buvo numatytas susitikimas su patriarchu Kirilu Jeruzalėje, bet dėl karo buvo nukeltas. Kalbant apie santykius su rusais, popiežius paminėjo netrukus, po septynerių metų tarnybos, išvyksiantį Rusijos ambasadorių prie Šventojo Sosto, rimtą ir išsilavinusį žmogų. Santykis su juo taip pat buvo geras. Ryšiai su Rusija buvo palaikomi per jį. Pasak popiežiaus, kelionės Vengrijoje metu jis kalbėjo apie taiką, tai visiems rūpimas klausimas, ir jis pasirengęs daryti, ką gali.
„Esu pasirengęs padaryti viską, ko reikia. Ir dabar vykdoma viena misija, bet dar negali būti paviešinta. Pažiūrėsime, kaip seksis... Kai taps vieša, pasakysiu“, – pridūrė popiežius.
Žurnalistė iš Portugalijos pasiteiravo ar popiežius rengiasi ir turi jėgų Pasaulinėms jaunimo dienoms Lisabonoje, ypač po to, kai nelauktai atsidūrė ligoninėje. Ir ar reikėtų laukti renginio su jaunuoliu ukrainiečiu ir jaunuoliu rusu, kuris būtų ženklas jaunai kartai?
Pasak popiežiaus, jis pasiryžęs vykti į Lisaboną. Trumpai apžvelgęs staigios ligos eigą, kuri prieš Velykas privertė jį kelias dienas praleisti Romos ligoninėje, popiežius pasakė, kad organizmas gerai reagavo į gydymą. Dieną prieš išvykstant į Vengriją, jis susitiko su Lisabonos augziliaru ir PJD 2023 pirmininku Américo Aguiaru, priminė Pranciškus.
„Aš ten vyksiu, ten vyksiu. Tikiuosi, kad man pavyks“, – sakė popiežius, pripažinęs, kad, kaip visi mato, jaučiasi kitaip nei prieš du metus, turi remtis lazda. Po to laukia kelionė į Marselį, į Mongoliją ir dar į vieną vietą.
O susitikimas su jaunais žmonėmis iš Rusijos ir Ukrainos? Popiežius atsakė, kad vyskupas Américo jam pasakojo, kad „yra kažką sumanęs, kažką ruošia“.
Kitu klausimu buvo primintas nesenas ir plačiai nuskambėjęs, ne vien ekumeninėje terpėje, Vatikano Muziejų žingsnis – Graikijai buvo sugrąžinti trys Partenono skulptūrų fragmentai. Ir kiti Vakarų muziejai kalba apie kolonijinio laikotarpio artefaktų sugrąžinimą kaip teisingumo aktą. Ar popiežius remia naujus sugrąžinimus? Kanados indėnų tautos ir grupės paprašė daiktų iš Vatikano kolekcijų sugrąžinimo, kaip patirtos žalos kolonijiniu laikotarpiu atitaisymo.
Pasak Pranciškaus, tai kas pavogta, turi būti sugrąžinta, tai septintasis Dievo įsakymas. Dėl karų ir kolonizacijos iš kitų buvo paimta daug dalykų. Kita vertus, kiekvienas atvejis turi būti atskirai įvertintas. Kartais nėra galima sugrąžinti, nėra politinės, realios ir konkrečios galimybės. Tačiau jei galima – geriau sugrąžinti. Tai bus gera visiems, nereikia įprasti laikyti rankos kito kišenėje. Kalbant apie Kanadą, buvo susitarta dėl sugrąžinimo. Kažką daro ir JAV jėzuitai, pridūrė popiežius.
Paskutiniu klausimu buvo primintas tai pat prieš pat kelionę į Vengriją įvykęs popiežiaus Pranciškaus ir Ukrainos ministro pirmininko Denyso Šmyhalo susitikimas, kurio metu Vatikano paprašyta padėti sugrąžinti jėga į Rusiją išvežtus vaikus. Ar apie tai galvojama?
„Šventasis Sostas tarpininkavo, per ambasadą, kai kuriose apsikeitimo kaliniais situacijose ir viskas vyko sklandžiai. Manau, kad taip pat gali būti ir šį kartą“, – atsakė Pranciškus. Šventasis Sostas pasiryžęs padėti. Tai daryti yra geras ir teisingas dalykas, visų pirma žmogiškas dalykas.
„Pirmiau už karo grobį ar karo deportaciją tai žmogiškumo problema. Visi žmogiški veiksmai padeda, o žiaurumo veiksmai nepadeda. Turime padaryti viską, kas žmogiškai įmanoma“, – sakė popiežius. Jis taip pat kalbėjo apie moteris ukrainietes – daugybę moterų su vaikais, kurios atvyko į Italiją, Ispaniją, Lenkiją, Vengriją. Jų vyrai kovoja arba žuvo kare. Tiesa, kad šiuo metu yra entuziazmo joms padėti.
Svarbu jo neprarasti, nes tuo atveju jos liktų be apsaugos ir rizikuotų pakliūti į maitvanagių nagus, kurie visada suka aplink ratus to laukdami. „Stenkimės neprarasti šio pagalbos pabėgėliams dėmesio. Visi tai darykime. Ačiū“, – sakė Pranciškus. (RK / Vatican News)
