Bažnyčia privalo tarnauti, dėl to vyskupai ir kunigai, pašaukti būti joje tarnais, turi atsispirti karjerizmo pagundai, neturi būti prisirišę prie pinigų. Apie tai popiežius Pranciškus kalbėjo penktadienio rytą aukodamas Mišias Vatikano Šv. Mortos svečių namų koplyčioje.
Šios dienos liturgijoje matome du tarnus – uolųjį Evangelijos tarną apaštalą šv. Paulių ir gudrų, nesąžiningą tarną, apie kurį kalba Jėzus šios dienos Evangelijoje. Tarnaudamas Evangelijai, skelbdamas Kristų apie jį dar negirdėjusiems pagonims, Paulius nesiekė sau garbės ar naudos. Kiek džiaugsmo, – sakė Pranciškus, – kai šiandien tenka susitikti su Pauliaus pavyzdžiu tarnaujančiais misionieriais. Sakau jums – kiek džiaugsmo. Mane visada giliai sujaudina, kai čia Mišiose dalyvavęs kunigas pasako: „tėve, atvykau aplankyti saviškių; jau 40 metų esu misionierius Amazonijoje“; arba vienuolė prisistatydama sako: „jau 30 metų dirbu ligoninėje Afrikoje“; arba, kai matau visada besišypsančią seserį, jau 30 ar 40 metų dirbančią ligoninėje su neįgaliaisiais. Tai yra tikras tarnavimas. Tai yra Bažnyčios džiaugsmas. Eiti vis pirmyn, eiti tolyn, atiduoti visą gyvenimą. Taip tarnavo Paulius.
Evangelijoje Viešpats mums pateikia kitokį tarno pavyzdį. Jis ne tarnauja kitiems, bet jais naudojasi. Matome, kokių gudrybių ėmėsi tas nesąžiningas tarnas. Ir Bažnyčioje yra tokių prie pinigų prisirišusių karjeristų, kurie vietoj to, kad tarnautų ir rūpintųsi kitais, pasinaudoja Bažnyčia. Esame matę ne vieną tokį kunigą ar vyskupą. Liūdna apie tai kalbėti. Evangelija, Jėzaus mums suteiktas pašaukimas reiklus: tarnauti, tarnauti visiems, nesustoti, eiti už nustatytų ribų, užmiršti save. O yra kas šią tarnystę supranta kaip patogų statusą. Pasiekia statusą ir patogiai sau gyvena, kaip Jėzaus minimi fariziejai, kurie užkrauna kitiems sunkias naštas, o patys rodosi aikštėse.
Du krikščionių, kunigų, vienuolių pavyzdžiai. Esame kviečiami sekti Pauliaus pavyzdžiu, – sakė Pranciškus. Jei Bažnyčia tampa drungna, jei užsidaro savyje, jei tampa verslininke, tuomet ji ne tarnauja žmonėms, bet juos išnaudoja. Viešpats mums tesuteikia tą malonę, kuria jis apdovanojo Paulių, teįkvepia mus visada eiti pirmyn, nesiekti sau patogumo, teapsaugo mus nuo šių pagundų, kurios iš tiesų yra gundymas būti dviveidžiais: deduosi esąs tarnas, tasai, kuris tarnauja kitiems, o iš tiesų jais naudojuosi.
