Spalio 26-28 dienomis Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius arkivysk. Gintaras Grušas dalyvavo Romoje vykusiuose tarptautinės humanitarinės teisės kursuose, konferencijoje „Ginkluoti netarptautiniai ir naujieji konfliktai. Žmogaus orumo apsauga tarptautinės teisės šviesoje.“ Juos surengė Vyskupų kongregacija ir Popiežiškosios Tarpreliginio dialogo bei Teisingumo ir taikos tarybos.
Pristatydamas renginį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje arkivysk. Gintaras Grušas paminėjo kelis aspektus, kurie aptarti jo metu: labiausiai pažeidžiamų žmonių grupių apsaugos ne tarptautinio ginkluoto konflikto ir naujųjų konfliktų atvejais klausimai, įstatymo taikymas karinio konflikto metu, žmogaus orumo apsauga tarptautinės teisės šviesoje. Arkivyskupas G. Grušas pabrėžė, kaip svarbu padėti suprasti žmonėms tarptautinės teisės svarbą, kaip svarbu apginti pagrindinius žmogiškumo principus ir tragiškose situacijose, karo metu, kad būtų apsaugoti civiliai ir kariai; kad būtų laikomasi jau sudarytų tarptautinių sutarčių; kad žmogaus teisės ir orumas būtų apgintas.
Kalbant apie karinius konfliktus ir jų mastą, pasekmes civiliams gyventojams, paliestas ir pabėgėlių klausimas, kuris pastaruoju metu ypač dažnai minimas Europoje. Pasak Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkojo administratoriaus, mes tikrai dar nepagalvojame, kokia plati ši problema. Statistikos siaubingos: šiuo metu pasaulyje yra 60 milijonų pabėgėlių, tad tie skaičiai, kurie minimi Europoje, yra tik lašas jūroje.
Arkivyskupas Grušas pasakojo apie susitikimą su popiežiumi Pranciškumi, kuris pirmadienio rytą priėmė renginio dalyvius. Pabrėžęs, kad karas visada nužmogina, popiežius akcentavo maldos svarbą, paragino būti maldos vyrais. Pasak arkivyskupo G. Grušo, nors eilinis žmogus nelabai galės įsiterpti kitame pasaulio krašte vykstančio karinio konflikto atveju, tačiau visada gali palaikyti maldoje, kam kviečia popiežius. Malda ne tik padeda kitiems, bet neleidžia mums nužmogėti, neleidžia, kad mūsų širdys užkietėtų, padeda išlaikyti žmogiškumo nuostatą vieni kitų atžvilgiu.
