Spalio mėnesiui persiritus į antrąją pusę sekmadienio Evangeliją galėtume drąsiai pavadinti mokinių tuščių ambicijų sekmadieniu. Jėzus jau ne kartą vis kalba ir kalba savo mokiniams apie artėjančią ir Jo laukiančią kančią bei mirtį ant kryžiaus. O tuo tarpu du mokiniai, Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas, panirę į kitokią savo gyvenimo svajonę: valdžią, turtus ir garbę. Ko neaplanko tokia mintis?
Tačiau, jei žmogus ieško savo gyvenimo pašaukimo prasmės, jis šiuos piktosios dvasios žabangus greit atpažins. Štai Rabindranatas Tagorė, pirmasis Azijos atstovas, laimėjęs Nobelio literatūros premiją 1913 m., parašė tokį eilėraštį:
Sapne regėjau,
Kad gyvenimas yra tik džiaugsmas ir malonumas,
Bet prabudęs skaudžiai supratau,
Gyvenimas yra tarnystė.
Prabudęs vėl grįžau prie kasdienybės rūpesčių ir darbų.
Tada susimąsčiau ir supratau,
Tarnystė – tikroji žmogaus laimė.
Evangelijos žinia aiški – nusižeminimo ir gyvenimo aukos kelias vienintelis, kuris veda mus saugiai pas Dievą. Saugokime savo sielą ir protą Kristaus tarnystės dvasioje, idant paveldėtume Amžinojo Tėvo namus.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
